Valdiklyje sutinkami įvairūs loginiai elementai. Tam , kad lengviau būtų suprasti lenkiškai įvardintus elementus, pridedu paaiškinimus:
1. Loginiai. Elementarios logikos elementų grupė
1.1. Buferis. Atkartojantis įėjimo signalą elementas.
1.2. Invertorius, elementas NE (arba invertorius, angl. NOT). Jis turi vieną įėjimą ir vieną išėjimą. Jei įėjime yra loginio vieneto įtampa, išėjime – loginio nulio ir atvirkščiai. (Jei du NE elementai sujungiami nuosekliai, signalas antrojo elemento išėjime kartoja įtampos kitimus pirmojo elemento įėjime).
1.3. Elementas IR (angl. AND) turi du arba daugiau įėjimų. Išėjimo signalas įgyja vieneto reikšmę tik tada, kuomet į visus įėjimus paduodama vieneto reikšmė.
1.4. Elementas ARBA (angl. OR) turi du arba daugiau įėjimų. Išėjimo signalas įgyja vieneto reikšmę jei į bet kurį įėjimą paduodama vieneto reikšmė.
1.5. Išskirtinis ARBA (angl. XOR arba exclusive OR), dar vadinamas palyginimo elementu. Dviejų arba daugiau įėjimų elementui išėjimo signalas įgyja nulio reikšmę tik tada, jei lyginių įvadų įėjimo signalų reikšmės lygios. Jei įėjimo signalų reikšmės skirtingos (nesvarbu kokios), išėjime yra loginio vieneto reikšmė. Tokie elementai gerai tinka lyginimo operacijai. Esant daugiau įėjimų, elemento išėjimo signalas lygus vienetui jei įėjimo signalų, turinčių vienetinį lygį, skaičius yra nelyginis.
Informacija iš Wikipedijos:
2. Trigeriai.
a) Trigeris T tipo
Paduodant loginį 1 į įėjimą T (esant tam tikroms įėjimų S ir R būsenoms) trigerio išėjimai keičia būklę į priešingą. Kai kurie supaprastinti trigeriai gali neturėti visų valdymo įėjimų!
Trigerio būklės būsenos, priklausomai nuo signalo:
| Eil.nr. | Įėjimas T | Nustatymas S | Trinimas R | Išėjimas Q* |
| 1 | 0->1 (keičiant būsenai iš 0 į 1) | 0 | 0 | Reikšmė keičiama į priešingą |
| 2 | 1->0 | 0 | 0 | Nekeičia būklės |
| 3 | Neturi reikšmės | 1 | 0 | 1 |
| 4 | Neturi reikšmės | 0 | 1 | 0 |
| 5 | Neturi reikšmės | 1 | 1 | Būklė neapibrėžta |
* – Invertuotame išėjime priešinga reikšmė.
Šį trigerį dažniausiai naudojame, kai vieną kartą paspaudžiant mygtuką įjungiame šviesą, kitą kart paspaudžiant išjungiame šviesą. Padavus signalą į Trinimo išvada, gesinamos šviesos.
b) Trigeris D tipo
Kai sinchronizavimo signalas keičia būsena iš 0 į 1-tą, išėjime išstatoma įėjimo D reikšmė. Trigerio būklės būsenos, priklausomai nuo signalo:
| Eil.nr. | Įėjimas D | Įėjimas CK | Nustatymas SET | Trinimas RESET | Išėjimas Q* |
| 1 | 1 | 0->1 (keičiant būsenai iš 0 į 1) | 0 | 0 | 1 |
| 2 | 0 | 0->1 | 0 | 0 | 0 |
| 3 | Neturi reikšmės | 1->0 | 0 | 0 | Nekeičia reikšmės |
| 4 | Neturi reikšmės | Neturi reikšmės | 1 | 0 | 1 |
| 5 | Neturi reikšmės | Neturi reikšmės | 0 | 1 | 0 |
| 6 | Neturi reikšmės | Neturi reikšmės | 1 | 1 | Būklė neapibrėžta |
* – Invertuotame išėjime priešinga reikšmė.
Animatizuota trigerio būklė:
c) Trigeris J-K tipo.
Išėjimo būklė sinchronizuojama pagal J ir K įėjimų būseną pagal CK signalą. Trigerio būklės būsenos, priklausomai nuo signalo:
| Eil.nr. | Įėjimas J | Įėjimas K | Įėjimas CK | Nustatymas S | Trinimas Reset | Išėjimas Q* |
| 1 | 1 | 0 | 0->1 | 0 | 0 | 1 |
| 2 | 0 | 1 | 0->1 | 0 | 0 | 0 |
| 3 | 1 | 1 | 1->0 | 0 | 0 | Keičia į priešingą reikšmę |
| 4 | 1 | 1 | 1->0 | 0 | 0 | Neturi jokio poveikio |
| 5 | Neturi reikšmės | Neturi reikšmės | Neturi reikšmės | 1 | 0 | 1 |
| 6 | Neturi reikšmės | Neturi reikšmės | Neturi reikšmės | 0 | 1 | 0 |
| 7 | Neturi reikšmės | Neturi reikšmės | Neturi reikšmės | 1 | 1 | Būklė neapibrėžta |
* – Invertuotame išėjime priešinga reikšmė.
Geriausiai suvokti veikimą pagal šią įėjimo/išėjimo diagramą:
3. Vienetinių impulsų generatorius.
Paduodamas signalo frontas iš 0 į 1 į įėjimą CK generuoja impulsą išėjime Q. MODE nustato, ar pratęsiama impulso trukme, jei jam esant dar kartą paduotas signalas į CK. Generatoriaus būsenos lentelė:
| Eil.nr. | Įėjimas CK | RESET | MODE | Išėjimas Q* |
| 1 | 0->1 (keičiant būsenai iš 0 į 1) | 0 | 0 | Generuojamas impulsas T trukmės, impulso metu įėjimo pokyčiai nevertinami |
| 2 | 0->1 (keičiant būsenai iš 0 į 1) | 0 | 1 | Generuojamas impulsas T trukmės, impulso metu įėjimo pokyčiai pratęsia impulso trukmę T laikui |
| 3 | Neturi reikšmės | 1 | Neturi reikšmės | 0 |
| 4 | 1->0 | 0 | 0/1 | Nekeičia būklės |
4. Užraktas
Elementas skirtas fiksuoti įėjimuose D1-D6 esančią būklė pagal signalo CK pokytį iš 0 į 1. Loginis 1 paduotas į RESET nuliną Q1-Q6.
5. Binarinis skaitliukas
Dvikryptis binarinis skaitliukas, reikšmė didinama loginiu 1 UP, mažinama paduodant logini 1 DOWN. Maksimali skaitliuko reikšmė 255. MODE loginiu 0 nustatoma, kad skaitliukas didinant reikšmę lieka maksimalioje padėtyje. Jei loginis 1, skaitliukas nuo 255 didinamas keičiasi į 0. RESET nulina skaitliuką.
6. Programuojamas skaitliukas
Analogiškas aukščiau esančiam skaitliukui, su kitokiais skaičiavimo principais, kurie priklauso nuo MODE A ir MODE B nustatymų:
| MODE A | MODE B | Darbo režimas |
| 0 | 0 | Johnsono skaitliukas |
| 1 | 0 | Keliaujantis per išvadus 1 |
| 0 | 1 | LFSR skaitliukas |
| 1 | 1 | BSD skaitliukas |
7. Astronominis laikrodis
| MODE A | MODE B | Darbo režimas | Išėjimas |
| 0 | 0 | 0 | A |
| 1 | 0 | 0 | B |
| 0 | 1 | 0 | C |
| 1 | 1 | 0 | D |
| X | X | 1 | – |
8. Dekoderis
Skirtas dekoduoti dvejetainį skaičių į dešimtainį. INH prievadas nulina išėjimą.
9. Multiplekseris
Pagal užduota adresą A0 ir A1 išėjimui prijungiamas atitinkamas įėjimas:
| A0 | A1 | INH | Išėjimas |
| 0 | 0 | 0 | A |
| 1 | 0 | 0 | B |
| 0 | 1 | 0 | C |
| 1 | 1 | 0 | D |
| X | X | 1 | – |